Vilnius – Europos Žalioji sostinė 2025. Super! Gausybę žaliųjų erdvių turintis miestas susilaukė pripažinimo. Bet ar tai reiškia, kad Vilnius sumažins ŠESD emisijas, taps tvaresnis ir atsparesnis klimato krizei?
2025 m. metų sausio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasiūlė visiškai priešingą žaliosios sostinės titului idėją – ženkliai pakelti Vilniaus viešojo transporto kainas.
Europos žaliosios sostinės vardą pelnęs miestas turėtų rodyti pavyzdį, kokius sprendimus priimant miestas gali tapti tvaresniu. Dėl ko pasistengti tikrai yra. Net 38 % Vilniaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama transporto sektoriuje. Europos aplinkos agentūros skaičiavimai rodo, kad oro tarša Lietuvoje kasmet lemia apie 3 tūkstančius priešlaikinių mirčių. Pagrindinė šių problemų priežastis – didėjantis automobilizmo lygis, kuris Vilniuje tik auga – kas antras vilnietis kasdien naudojasi automobiliu, o per pastarąjį dešimtmetį jų skaičius išaugo 30%. Dėl to Vilnius pirmauja Europoje pagal laiką, praleidžiamą kamščiuose – vien 2024 metais vilniečiai kamščiuose vidutiniškai prarado 113 valandų. Šitų problemų sprendimas atrodo labai paprastas – reikia skatinti naudotis viešuoju transportu. Tačiau dabartinis siūlymas sumažintų šios susisiekimo priemonės prieinamumą.
Kainos keleiviams už trumpas keliones pakilo beveik dvigubai, mėnesio bilietas kainuos trečdaliu daugiau.
Kainų pokyčiai:
30 min. 0,65 -> 1 € (+0,35)
60 min. 0,9 -> 1,25 € (+0,35)
3 d. 8,0 -> 13,5 € (+5,5)
30 d. 29 -> 38 € (+9)
3 mėn. 81,0 -> 110,0 € (+29)
12 mėn. 310,0 -> 342,0 € (+32)
Kontrolės bilietas 8 -> 15 € (+7)
Atitinkamai pakilo ir lengvatinių bilietų kainos.
Viešojo transporto kainų kėlimas niekaip neatitinka klimato teisingumo principų. Globaliu mastu klimato teisingumo sąvoka atkreipia dėmesį į tai, jog neproporcingai didelį klimato kaitos poveikį patiria marginalizuotos, mažas pajamas gaunančios bendruomenės, nors prie klimato krizės klimo prisidėjo mažiausiai. Suprantame, kad viešojo transporto patrauklumą ir prieinamumą reikia didinti, bet keliant kainas prieinamumas sumažėtų. Norime, kad daugiau žmonių persėstų į viešąjį transportą, tačiau negalime sutikti su kainų kelimu, nes vadovaujantis klimato teisingumu negalima spręsti klimato krizės gilinant kitas problemas, šiuo atveju pabloginant dalies keleivių finansinę situaciją.
Gegužės 1-osios profesinės sąjungos prezidentas Tomas Marcinkevičius-Baronas pasidomėjo Europos miestų viešojo transporto kainomis ir padarė išvadą, jog kiti Europos miestai už panašią į Vilniečiams siūlomą kainą suteikia geresnes viešojo transporto sistemos paslaugas, juose yra tramvajus ar net metro, priemiestiniai traukiniai, naktiniai autobusai kas valandą. Atėnuose už 1,2 eu pasiekiamos 3 metro linijos, priemiestinis traukinys, autobusai, tramvajai, troleibusai, Lisabonoje už 1,5 euro; 4 metro linijos bei autobusai, troleibusai, tramvajai, Varšuvoje už apytiksliai 1 eu dvi metro linijos, autobusai, troleibusai, tramvajai. Peršasi išvada, jog Vilniaus viešasis transportas šiuo metu daugmaž tiek ir vertas, kiek už jį mokame. Tomas taip pat įžvelgė, jog yra matoma viešojo transporto privatizacija, kuri sukelia įspūdį, jog yra siekiama elementariai padidinti viešojo transporto pelningumą.
Jei po ženklaus kainų pakėlimo surinktos lėšos tikrai bus panaudotos JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) žadamiems tikslams įgyvendinti, viešajame transporte galbūt padaugės didesnes pajamas gaunančių gyventojų, kuriems nereikia galvoti, ar turės už ką valgyti rytoj ir nori komforto, tačiau mažesnes pajamas turintys asmenys bus atstumti nuo šios sistemos arba rinksis važiuoti „zuikiu“, nes jiems svarbiau įsigyti maisto, o ne bilietėlį. Be to neretu atveju didesnes pajamas turintys gyventojai turi savo automobilį, tad viešasis transportas jiems nėra būtinybė. Tiesa JUDU taiko nuolaidas socialiai remtinoms grupėms: pensininkams, moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, tačiau kainos jiems vis tiek pakils. JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staškevičienė teigė, kad 80 % nuolaidą gaunančiam asmeniui mėnesio bilietas kainuos vos 9 eu (iki pabrangimo kainavo 5,80) leido suprasti, kad nelaiko to reikšmingu padidėjimu. Deja Lietuvoje ne vienam žmogui 3,20 eu visgi yra reikšminga suma. Ypač sunkioje padėtyje galėtų atsidurti žmonės, gyvenantys už minimalią algą, kurie jau gyvena nuo algos iki algos, tačiau nėra socialiai remtini ir staiga nuo 30 eu per mėnesį teks pakloti 38 eu, kas kirstų per piniginę.
Bet ar tikrai surinktos lėšos panaudotos siekiant padidinti viešojo transporto prieinamumą?.. Vilniaus miesto savivaldybė išleido 2 milijonus eurų keturiems laivams, kurie jau kursuoja Nerimi. Tiesa kelionės jais gana prabangios, bilietas kainuoja 3 eu perkant iš anksto programėlėje ir 4 eu laive. Taigi tai nėra efektyvus viešojo transporto sistemos papildymas, o pramoga turistams ir finansiškai galintiems sau tai leisti.
Viešasis transportas, ypač dideliame mieste tokiame kaip Vilnius, yra būtina tvaraus miesto dedamoji. Todėl išgirdę apie planuojamas kelti kainas supratome, kad būtina veikti ir paprieštarauti viešojo transporto kainų kėlimui. Kartu su Fridays for Future Lietuva ir Gegužes 1-osios profesinė sąjunga (G1PS) suorganizavime protestą prie Vilniaus miesto savivaldybės.
Sužinoję apie pirmąjį organizuojamą protestą JUDU pakvietė į susitikimą, kurio metu mūsų, Fridays for Future Lietuva ir G1PS atstovai išgirdo ne tik viešai iškomunikuotas priežastis kainų kėlimui, bet ir tai, kad planuojama kainas keisti reguliariai pagal ekonominę situaciją. Kadangi tendencingai stebime infliaciją, būtų galima tikėtis ir tolesnio kainų augimo. Atkalbėti nuo protesto organizavimo mūsų nepavyko.
Pirmasis protestas vyko sausio 29 d. 12 val. (tarybos posėdžio metu) pliaupiant lietui, nes jau galime pradėti pratintis prie +6 °C šilumos vidury žiemos. Nepaisydami prasto oro susirinko gausus būrys protestuotojų, tarp kurių buvo ir jaunuolių ir senjorų. Palaikant Rhythms of resistance Vilnius skandavome „Tvaraus! Pigaus! Prieinamo transporto!“, „So!So!Solidarimo! Socialinio teisingumo!“, „Neveiskite zuikių!“ ir „Skurdo mokesčių gana!“. Susilaukėme ir kompromato – proteste apsilankė ir „JUDU“ darbuotoja, kuri apsimetė paprasta keleive Margarita ir aktyviai palaikė bilietų branginimą. Vėliau paaiškėjo, jog ji yra ar bent jau buvo JUDU darbuotoja Jekaterina Beraza. Deja balsavimo rezultatai nepradžiugino: 29 UŽ, 20 PRIEŠ, 1 SUSILAIKĖ. Tačiau nepasidavėme ir tęsėme viešojo spaudimo kampaniją. Suorganizavome dar tris protestus, peticiją, kuri surinko virš 15 tūkstančių parašų, komentavimo Vilniaus miesto tarybos narių Facebook paskyrose akciją, kuri neliko nepastebėta.
JUDU teigia, kad kaina nėra svarbus rodiklis keleiviams remdamiesi jų pačių atlikta apklausa, tačiau ,vyresnio amžiaus gyventojai sudarė vos 2 % apklaustųjų. Tai kelia abejonių apklausos patikimumu, nes kasdieną naudojantis viešuoju matyti, kad nemenka dalis keleivių yra vyresnio amžiaus. Dvejones sustiprina ir tai, kad bočių bendruomenė aktyviai dalyvavo visuose keturiuose protestuose (vieno protesto nepakako). Kartu su Fridays for Future Lietuva nicijavome nepriklausomą apklausą apie nuomones dėl VVT kainų kėlimo, kuri parodė, jog dauguma (66 %) sostinės gyventojų nori, kad viešojo transporto bilietų kainos būtų sugrąžintos į tokias, kurios buvo iki liepos 1 d.
Anot tos pačios JUDU apklausos 72 % Vilniaus viešojo transporto keleivių neturi nuosavo automobilio. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė pasidalino įžvalga, jog šie keleiviai užuot gavę „saldainį“ už aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo pasirinkimą, gauna „bizūną“. Svarbu pastebėti, jog mažesnes pajamas gaunantys žmonės negali sau leisti įsigyti automobilio ir jį išlaikyti, todėl darosi priklausomi nuo viešojo transporto sistemos.
Nors kainų kėlimo pilnai nesustabdėme, visuomenės spaudžiama Vilniaus m. savivaldybės administracija atsisakė minties panaikinti 30 minučių bilietą, tačiau pastarasis kainuoja 1 eu (vietoj 0,65 eu). Taip pat sumažintas kainų kėlimas: 60 minučių bilietas kainuoja 1,25 eu (vietoje anksčiau siūlytų 1,75 eu), mėnesio bilietas – 38 eu (vietoje 45), 3 mėnesių – 110 eu (vietoje 125), metinis bilietas – 342 eu (vietoje 410).
Užkrauti finansinę naštą vien tik ant keleivių pečių prieštarauja solidarumo principui, nes gerai veikianti viešojo transporto sistema yra naudinga visiems miestiečiams. Tuo turėtų būti suinteresuoti net ir automobilių vairuotojai, nes viešojo transporto pasirinkimas mažina spūstis. Norime pakviesti Vilniaus savivaldybę vertinti viešojo transporto paslaugą kaip visuotinai naudingą. Taip matomos ugniagesių gelbėtojų tarnyba, viešosios gydymo įstaigos, mokyklos. Šios įstaigos yra naudingos visai visuomenei ir už jas visi mokame solidariai per savo mokesčius. Taip vienos paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto, kitos iš savivaldybių, tačiau finansavimo principas lieka tas pats. Viešasis transportas yra naudinga visiems, ar tu nori švaraus oro, ar mažiau spūsčių. Taip pat įtraukti į sprendimo priėmimą visuomenę, seniūnijas. Į G1PS kreipėsi kelios seniūnijos, viena iš jų Žemųjų panerių, jų atstovai išsakė nuoskaudą, jog su jais niekas dėl kainų kėlimo nesitarė, o viešasis transportas svarbus vietos gyventojams. Kviečiame ieškoti būdų kitaip finansuoti viešojo transporto kokybės gerinimą. Pavyzdžiui, efektyviai mažinti administracines išlaidas, perskirstyti biudžetą – užuot bergždžiai kovojus su grafičiais mieste ar įrenginėjus naujas automobilių stovėjimo aikšteles, pinigus galima panaudoti viešojo transporto kokybei gerinti. Galima įvesti spūsčių mokestį, kuris jau puikiai suveikė Niujorke, Londone ir kituose miestuose bei orientuotis link nemokamo (solidariai visų miesto gyventojų finansuojamo per mokesčius ar kitais būdais) viešojo transporto, koks yra Taline, Belgrade, Liuksemburge ir kituose Europos bei pasaulio miestuose.
Tegu Vilnius būna žalias!
Viršelio fotografijos autorius J. Stacevičius / LRT nuotr.