Gyvename sudėtingais laikais. Įtampa dėl intensyvėjančios energetikos krizės, augančių pragyvenimo kainų klimato temą išstumia iš žiniasklaidos antraščių ir daugelio žmonių minčių. Tačiau svarbu suprasti, kad viskas, kas vyksta, yra tarpusavyje susiję. Augančių dujų ar naftos kainų negalime nagrinėti atmesdami klimato krizės kontekstą. Ypač kai šiandien, kaip niekada geriau, suprantame, kas šias problemas sieja: priklausomybė nuo iškastinio kuro ir neribojama korporacijų galia.

Iškastinio kuro deginimas vieniems uždirba milijardus, tačiau visiems kainuoja gyvenimą. Ateinančias žiemas išgyvensime ir grėsmės dėl išnykimo išvengsime tik dujas, naftą ir anglį pakeisdami į pigesnius atsinaujinančios energetikos šaltinius. Kitos išeities nėra. Todėl dabar, savo veikimo jėgą sutelksime kovai prieš iškastinio kuro priklausomybę Lietuvoje ir susivienysime su aktyvistais visoje Europoje.

Apie situaciją pasaulyje trumpai

Iškastinio kuro deginimas yra pagrindinė klimato krizės atsiradimo priežastis. Pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau IPCC), iškastinio kuro industrija (90 iškastinio kuro įmonių gigančių) yra atsakinga už daugiausia CO2 išskyrimo. Pavyzdžiui, 2018 m. iškastinio kuro deginimas sukėlė 89% viso pasaulyje išskirto CO2 kiekio. Esame gilioje duobėje ir smengame vis giliau. 2021 m. kai daugelis tikėjosi sumažėjusios taršos dėl COVID-19, skaičiai rodo ką kitą – išmesto CO2 kiekis pasaulyje kilo net 6%. Ir vėl – atsakingas padidėjęs anglies deginimas. 

Tuo tarpu, iškastinio kuro pramonė klesti labiau, nei bet kada – pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį naftos gigantas Shell susikrovė TRIS kartus didesnį pelną nei per tą patį laikotarpį pernai. O visų didžiausių energijos kompanijų pelnas pirmąjį ketvirtį bendrai sudėjus siekia 100 milijardus dolerių. Pagal naujus apskaičiavimus dujų ir naftos pramonė per pastaruosius 50 metų susikrovė apie 2.8 milijardus dolerių KASDIEN. Augančios dujų ir naftos kainos leidžia šiems siaubūnams klestėti ir lėšas investuoti į tolimesnę plėtrą. Tuo tarpu, didžiąją dalį pasaulio, dabar ir Europą, kamuoja energetinis skurdas ir badas. Šis fenomenas yra pristatomas, kaip normalus ir įprastas. Ar tik mums tai atrodo neteisinga? Tikrai ne, pilietinės organizacijos, nepriklausoma žiniasklaida ir net Jungtinės tautos šią situaciją vadina “amoralia”.

Ir atrodo, kad tai tik kažko pradžia. Šių metų gegužės mėn. pasirodžiusi studija teigia, kad vietoje planų mažinti (kaip įpareigoja Paryžiaus susitarimas) naujų iškastinio kuro projektų skaičių pasaulyje, ruošiamasi pradėti virš 140 „anglies bombomis” (angl. carbon bombs) pramintų projektų. Ką tai reiškia? Anglies bomba tai iškastinio kuro kasybos projektas, kuris savo emisijomis viršija 1 gigatoną CO2 emisijų. Paprastai tariant, tai be galo dideli ir taršūs projektai, kurie privalo žlugti, norint išvengti tragiškiausių klimato krizės padarinių. Šiuo metu, kaip ir minėjome, jų pasaulyje planuojama virš 140. Sausros, gaisrais, potvyniai, badas ir mirtis investuotojų negąsdina.

O Lietuvoje?

Tikriausia nesuklysime, jei Lietuvą gretinsime su globaliomis tendencijomis. Pasak Aplinkosaugos koalicijos, šilnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) Lietuva (nuo 2005 m.) į atmosferą kasmet išmeta vis daugiau, o gamtos galimybės jas sugerti senka. Taršiausi yra transporto, žemės ūkio ir pramonės ir energetikos sektoriai. Į bendrų emisijų sąrašą Lietuva neįtraukia vartojimo emisijų (tų, kurios yra „importuojamos”), o jos sudarytų apie papildomas 6 mln. tonų CO2. 

Iškastinis kuras yra pagrindinis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, sudarantis maždaug 58% visų išmetimų. Ir vėl – neįtraukiamos vartojimo emisijos, kurios šį skaičių gerokai padidintų. Atsisakius Rusiško iškastinio kuro, Lietuva suskystintas dujas gauna per Klaipėdos naftos SGD terminalą, o šalies rinkoje dominuoja naftos produktai pagaminti AB „ORLEN Lietuva“, tik nedidelė kai kurių naftos produktų rūšių dalis yra atsivežama iš kitų šalių. Taip pat svarbu paminėti, kad „ORLEN Lietuva“ yra didžiausias teršėjas Lietuvoje –  išskiria didžiausią kiekį CO2 lyginant su kitomis Lietuvoje įsikūrusiomis bendrovėmis.

Šiuo metu minėtos įmonės maudosi šlovės spinduliuose – jos Lietuvai padėjo atsiriboti nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Ir ne vien dėl to. „ORLEN Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio pajamos, lyginant su tuo pačiu periodu praėjusiais metais, ūgtelėjo 119 procentų (nuo 532 mln. JAV dol. 2020 II ketv. iki 1,165 mlrd. JAV dol. 2021 II ketv.)  Tai net DAUGIAU NEI DVIGUBAI. ORLEN lipa Shell ant kulnų. Įmonė pradėjo įgyvendinti savo 641 mln. eurų vertės plėtros planus. Sveiki, ar girdėjote apie klimato krizę?

Kai ORLEN krovėsi milijonus, degalų kainos sparčiai augo. Priminsime, kad nuo šių metų pradžios dyzelino kaina Lietuvoje išaugo apie 40%, o benzino apie 60%. 

Tuo tarpu Lietuva, stengdamasi neatsilikti nuo kitų Europos valstybių, planuoja klimato neutralumą pasiekti iki 2050 m. ir iki 2030 m. ŠESD sumažinti bent 30% (palyginti su 2005 m.). Kaip maža, ne tankiai apgyvendinta valstybė Lietuva galėtų daug daugiau. Tačiau tikėtina, kad ir šių planų pasiekti nepavyks, ypač po to, kai Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasiūlė brangias dujas iškeisti į pigesnį mazutą. Deginamas mazutas išskiria 40% daugiau ŠESD nei dujos. Išskiriamos kietosios dalelės sukelia be galo didelę žalą žmonių sveikatai. Vald. institucijos Lietuvos vartotojų kišenes gelbės teršdami orą ir toliau kenkdami klimatui. Ir žinoma, mokesčių mokėtojų pinigus švaistydami milijoninėms taršos baudoms, kurias privalėsime už deginamą mazutą susimokėti – apie 24 milijonus eurų. 

Net ir „proveržiu” pavadintas žaliosios energetikos plėtros paketas savo limituotais užmojais teigiamai nenuteikia. Gal atsinaujinančios energetikos vystymas galėtų vykti daug greičiau jei valstybė nustotų mokėti milijonus mokesčių mokėtojų lėšų iškastinio kuro bendrovėms subsidijų pavidalu. Europos komisijos duomenimis Lietuva 2018 m. skyrė apie 250 milijonų eurų iškastinio kuro subsidijoms. Planuojama nuo kitų metų palaipsniui (laipsniškai didinant akcizų tarifą) naikinti subsidijas TIK taršiausiam iškastiniam kurui. Vėlgi ambicijos trūksta ir čia. 

Mes kovojame už teisingumą – kas toliau?

Klimato krizės padariniai kasmet vis didesni – Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 2.2°C (1961 – 2020 m.), kritulių kiekis padidėjo 17%, laikotarpis su sniego danga sumažėjo 30 dienų, vandens lygis Klaipėdoje pakilo 15 cm. Ir tai tik sausa statistika. Visi matome lietaus išvarytus rūgius, kenčiame karščio bangas, nuo oro taršos sergame kvėpavimo takų ligomis, mūsų vandenyse ir giriose sparčiai mažėja gyvybės, vanduo pilnas plastiko, o maistas – nitratų. Ir tai tik lašas jūroje. 

Ką daryti? Privalome kovoti už sisteminius pokyčius, kurie apribotų korporacinę galią, o politinę įpareigotų atstovauti žmonių interesą. Klimato krizė ir nepažangus jos švelninimas rodo, kad mūsų ekonominė sistema yra pagrįsta neteisingumu ir iš jo pelnosi. Kaip praeitą savaitę pasakė JT Generalinis sekretorius António Guterres, tai yra amoralu, kad dujų ir naftos kompanijos naudojasi esama situacija ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių bei klimato sąskaita kraunasi rekordinį pelną. Guterres visų valstybių lyderius skatina apmokestinti šių bendrovių pelną ir gautas lėšas naudoti padedant labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Sakysite, neįmanoma? Tačiau kaip sako Nelsonas Mandela: ‘’Viskas atrodo neįmanoma, kol nepadaryta.’’ 

Iškastinis kuras ne tik įgalina ekonominę nelygybę, bet ir finansuoja autoritarinius režimus bei lieja nekaltų žmonių kraują. Karas Ukrainoje turėjo įtikinti visus, kokią galią okupantų režimams suteikia iškastinio kuro pramonė ir kokį pavojų kelia susijusi energetinė ar/ir ekonominė priklausomybė. Rusiškos dujos ir nafta yra sutepti nekaltų Ukrainos žmonių krauju.Tačiau, svarbu suvokti, kad bet kur gaunamas iškastinis kuras, nesvarbu ar tai nafta iš Jungtinių Arabų Emyratų, Nigerijos, ar Sirijos, dujos iš JAV, Egipto,Trinidado ar Pusiaujo Gvinėjos, finansuoja neteisybę ir kančią. Iškastinio kuro kasyba žudo gamtą ir atima namus  iš milijonų žmonių visame pasaulyje ir finansuoja karus, ypač pietiniame Žemės pusrutulyje. 

Todėl, privalome sutelkti jėgas ir reikalauti pokyčių. Privalome reikalauti galutinai atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro ir pereiti prie nepriklausomos, lokalios žaliosios energetikos. Girdime valdančiųjų pažadus, tačiau matome visai kitokius veiksmus. Pavargome ir esame įniršę. Tai mūsų visų kova. Prisijunk. 

Iškastinio kuro kampanija ’‘End Climate Change, Start #ClimateOfChange’’ projekto dalis. Šios iniciatyvos pagrindinis partneris yra WeWorld, į ją įtraukta 16 Europos organizacijų ir jai finansavimą teikia Europos Parlamentas pagal DEAR (Vystymo, Švietimo ir Žinių Sklaidos programą).

#ClimateOfChange #EUDEARProgramme #klimataspokyčiams

Ši publikacija išleista finansiškai prisidedant Europos Sąjungai. Už jos turinį atsako tik „XR Lietuva“ ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį.