Mokslas – aiškus
Mokslas aiškus. Susiduriame su precedento neturinčia pasauline klimato krize.
“Pakanka įrodymų, kad būtų galima padaryti svarbiausias išvadas: dabar laikas paskelbti planetos ekstremalią situaciją. Esmė ne pripažinti pralaimėjimą, o pasverti riziką ir būtinus veiksmus, kurie apsaugotų mūsų visų ateitį“ – profesorius Johanas Rockstromas, Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto direktorius.
“Tai yra nepaprastoji padėtis, o ekstremalioms situacijoms reikia skubių veiksmų ir sprendimų” – Ban Ki-Moonas, buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius.
Ką teigia mokslas?
Mokslininkų bendruomenė teigia, kad besikeičiantis klimatas ir ekologiniai reiškiniai tokie kaip sausros, potvyniai, miškų gaisrai, nykstantys dirvožemiai yra šiandien vykstantys procesai, kuriuos aiškiai pastebime visame pasaulyje.
2018 metals ,,Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC)’’ mokslininkų bendruomenė paskelbė, kad globalinis atšilimas privalo būti gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C.
Mokslininkai tikina, kad šios sąlygos nepaisymas prives prie katastrofiškų padarinių pasaulio ekonomikai bei turės be galo skaudžių padarinių bendruomenėms ir ekosistemoms visame pasaulyje.
Jie taip pat teigia, kad stiprėjantys ekstremalaus oro reiškiniai, tokie kaip kylantys jūros lygiai, tirpstantys ledynai, yra 1°C visuotinio atšilimo sukelti padariniai, kurie tiesiogiai susiję su po industrinės revoliucijos pradėta žmogaus veikla.
2020 metų balandžio mėn. paskelbta, kad atsižvelgiant į dabartinę oro temperatūrą pasaulyje, 1.5°C atšilimas bus pasiektas 2030 – 2052 m. Tai lemtų dar greičiau tirpstančius ledynus, kurie į atmosferą išleistų trilijonus tonų nuodingų dujų. Šių dujų išskleidimas sukeltų dar spartesnį klimato šiltėjimą ir neišvengiamus katastrofiškus padarinius. Šiandien pasaulyje išleidžiamų dujų kiekis lemia, kad 3-4°C atšilimas bus pasiektas už 80 metų.
O vėliausiame 2021 metų rugpjūčio 9 d. pasirodžiusiame IPCC raporte (pasirodo kas 7 metus) aiškiai pranešama – skelbiamas kodas ‘raudona’ žmonijos išlikimui. Tai paskutinė IPCC mokslo apžvalga, kuri skelbia, jog imantis drastiško šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo atmosferoje dar įmanoma klimatą išlaikyti ne šiltesnį nei 1.5°C. Tačiau privalome imtis drastiškų veiksmų ir išmetamųjų dujų kiekį sumažinti perpus iki 2030 m.
Ir tai ne viskas. Klimato atšilimas kartu su buveinių niokojimu, per dideliu vartojimu ir tarša iššaukia spartų biologinės įvairovės nykimą.
Dauguma atliktų studijų teigia, kad žengiame į Šeštąjį pasaulio masinį išnykimą. Mūsų planeta išgyveno jau penkis panašius reiškinius per pastaruosius 540 milijonus metų, kurie privertė tris ketvirtadalius rūšių žemėje išnykti akimirksniu.
Šį kartą nykimas 100 – 1000 kartų didesnis nei kada nors anksčiau!
Ką tai reiškia mums?
Šiandien jaučiami klimato kaitos padariniai daugeliui gali neatrodyti bauginantys. Toks požiūris sukelia palankias galimybes situacijos ignoravimui ar neigimui. Tačiau, tai yra labai laikina. Mokslininkai numato, kad gyvenimas šylančioje planetoje pasikeis neatpažįstamai. 2°C šiltesniame pasaulyje (pagrįsta 70 studijų, paskelbtų ,,Carbon Brief’’ publikacijoje, analize):
- Jūros lygis gali pakilti iki ~0.56 m.
- 30 milijonų žmonių, gyvenančių Bangladešo ir JAV pakrantėse kentės nuo nuolatinių potvynių iki 2055 m.
- 37% pasaulio žmonijos kas penkis metus kentės nuo sunkių karščio bangų. Dėl klimato kaitos jau miršta 400000 žmonių per metus.
- 50–70 % žmonių yra jautrūs orų pokyčiams, o dėl padažnėjusių ekstremalių klimato reiškinių jų jautrumas tik didės.
- 388 milijonai žmonių kentės nuo vandens trūkumo ir 195 milijonai žmonių patirs pavojingų sausrų sukeltus padarinius.
- Oro temperatūros padidėjimas 2 °C, palyginti su 1850 metų lygiu, labiausiai tikėtinas Lietuvoje apie 2030 metus.
- Globalusis BVP nukris 13% iki 2100m. Paryžiaus susitarimo sąlygų nesilaikymas gali lemti $150 – $790 trilijonų vertės nuostolius (7.5 daugiau nei dabartinis globalus BVP).
Be to, Jungtinės Tautos ir Pasaulio Bankas numato, kad iki 2050 m., ženkliai išaugus stichinių nelaimių skaičiui, klimato pabėgėlių skaičius pasieks 140-200 milijonų žmonių, kas natūraliai sukels labai daug tarpšalinių konfliktų ir karinių situacijų.
Pasaulio valstybės naudoja planetos natūralius resursus greičiau nei ji geba atsinaujinti. Jei tai tęstis, ne tik neteksime savo gamtos, tačiau ir nesugebėsime išlaikyti globalios ekonomikos stabilumo bei mūsų gyvenimo kokybės.
Dėl reiškinių, kaip pavyzdžiui, vabzdžių išnykimas, kurie apdulkina pasėlius, ar žuvies išnykimas, kuri maitina milijardus žmonių kasdien, mūsų gyvenimas taptų labiau pažeidžiamas ir nepastovus.
Dažnai užduodami klausimai (D.U.K.)
Klimatas keitėsi visada, kodėl iš to darote tragediją?
Kas čia blogo, jei teks mažiau mokėti už šildymą?
Ką gali padaryti vienas žmogus?
Klimato krizė yra dar viena sąmokslo teorija (labiau teiginys, tačiau dažnai sutinkamas).
Klimatą veikia ne vien žmogus, todėl nereikia savęs plakti rykštėmis.
Mes to nesulauksim, todėl džiaukitės gyvenimu.
Jei taip blogai, kodėl valdžia nieko nedaro?
Tai čia tuoj sugalvos (tie patys mokslininkai) kaip susiurbti CO2 atgal. Kaip nors. Gal.
Klimatas keitėsi visada, tačiau būtent dėl žmogaus veiklos vis dažniau ir dažniau atsitinka ekstremalūs reiškiniai (ekstremalūs karščiai, audros, potvyniai, gaisrai), nyksta gyvūnų rūšys ir ištisos ekosistemos, o kai kurie pokyčiai jau tampa negrįžtamais. Milijonus metų vykusius klimato pokyčius žmogus pralenkė per kelis dešimtmečius.
Klimato krizė yra ne vien oro atšilimas. Tai katastrofiški gamtos padariniai, kurie naikina gyvenamąsias vietas, mažėja derlingos žemės, kyla konfliktai dėl resursų, atsiranda vis daugiau klimato pabėgėlių. Nors šiandien ne visi padariniai akivaizdūs Lietuvoje, galų gale tai kainuos kiekvienam planetos gyventojui brangstančiu maistu, sveikata ar gyvybe. O kalbant apie kainas, dėl kylančios temperatūros patalpų vėsinimas kainuos daugiau nei sutaupysim šildymui.
…ir kai to paklausia milijonai… nustebtume, kiek daug galime pasiekti. Kuriančių pokyti yra daugiau, nei manai, o bendruomenių jėga gali keisti įsišaknijusias sistemas.
Suprantame, kad klimato krizė yra be galo sunkiai suvokiama tiesa ir ją neigti ar ignoruoti yra lengviausi būdai išvengti žinojimo keliamų negatyvių emocijų. Tačiau, klimato kaita ir jos reiškiniai yra nenuginčijami – mokslas kalba pats už save. Apie katastrofiškus pokyčius ir jų perspektyvą pirmieji prakalbo klimatologai (toks jų darbas – analizuoti klimato reiškinius), jiems antrina neigiamus padarinius stebintys medikai, biologai, hidrologai, okeanologai ir kiti profesionalai.
Klimatą keičia ugnikalnių išsiveržimai, natūralūs gaisrai ir pan., tačiau tik dėl žmogaus veiklos pasiekti 800.0000 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rekordai, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo, žemės ūkio veiklos.
Klimato krizė jau vyksta, ir jei ne visi jos padariniai pakankamai akivaizdūs šiandien, mokslininkų prognozės neramina. Pokyčiai dažnės ir stiprės, todėl po keleto metų kova dėl išlikimo taps iššūkiu kiekvienam. Augančioms kartoms bus sunku paaiškinti, kodėl nesiėmėme veiksmų, kai dar tam buvo laikas. Kaip paaiškinsite savo vaikams ar anūkams?
Šiandieninė sistema vedama visiškai finansinių ir politinių interesų, reitingų, yra inertiška, neprisitaikanti, nesugebanti atsakingai, laiku ir adekvačiai reaguoti į krizes. Yra rengiami “žalios krypties” planai ir įstatymai, tačiau tai per lėtas ir mažai efektyvus kelias. Retas politikas ryžtasi siūlyti nepopuliarius, vartotojiškumui grėsmę keliančius pasiūlymus, o tie, kurie ryžtasi, lieka neišgirsti. Todėl turime padėti kurdami spaudimą veikti mūsų visų ateities labui.
Išties, tai svarstoma. Bet tam reikėtų, kad ne tik CO2 sunaudojimas būtų subalansuotas su jo iškyrimu, bet ir kad viršytų. Kai kurie reiškiniai, kaip žemės paviršiaus šilimas, pasikeistų greitai, per kelis metus. Tačiau prireiktų dešimtmečių, kad nustotų tirpti ledynai. Šimtmečių, kad atsistatytų vandenynų rūgštingumas. O jūros lygio kilimui sustoti prireiks tūkstantmečių ar milijonų metų. Be to, sumažinti CO2 išmetimą yra lengviau ir pigiau, nei kurti jų išsiurbimo iš atmosferos technologijas. O efektyviausios priemonės CO2 išsiurbimui iš atmosferos jau seniai egzistuoja – tai medžiai ir dumbliai. Taigi, išvada paprasta – lengviausias, o tuo pačiu ir natūraliausias būdas mažinti CO2 atmosferoje – mažinti vartotojiškumą, atsisakyti iškastinio kuro ir puoselėti žaliuosius plotus.
KLIMATO MOKSLĄ APIBENDRINANTIS LEIDINYS ,,Kritinė situacija žemėje”. Šis vadovas (anglų kalba) pasakoja tiesą apie tai, kas vyksta, kodėl ir ką galime padaryti. Parengta dr. Emily Grossman, remiama Scientis for XR mokslininkų bendruomenės.