Ekologinė ir klimato krizė yra nusikaltimas visai žmonijai, įvykdytas turtingiausiųjų ir galingiausiųjų planetos gyventojų. Klimato kaita iššaukia masinį badą visame pasaulyje. 

Naujausių tyrimų duomenimis, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir toliau augs dabartiniu greičiu, dėl klimato kaitos iškils grėsmė net trečdaliui maisto pramonės sričių visame pasaulyje.

Klimato krizė sukels dar didesnį badą

Šalys, kurios prie klimato krizės sukėlimo prisidėjo mažiausiai, labiausiai kenčia nuo jos padarinių, ypač dėl maisto trūkumo ir bado. Maisto trūkumas ypač juntamas pasaulio pietuose, kur gyventojai yra priklausomi nuo smulkaus žemės ūkio ir yra labiau pažeidžiami sausrų, potvynių ir ekstremalių oro sąlygų. Jei pasaulio oro temperatūros vidurkis pakils 3,7 ° C, šylanti temperatūra ir nepastovus kritulių kiekis ypatingai paveiks pasaulio vietoves, kuriose užauginama daugiausiai maisto produktų. Padariniai bus daug skaudesni, jei išmetamųjų dujų kiekis nebus iš viso sumažintas. Pietų ir Pietryčių Azijos bei Afrikos Sudano ir Sahelio zonos yra ypač pažeidžiamos. 

Derlius skursta, o maistas brangsta

Jau 2011 m. kai kuriuose Europos regionuose dėl sauros išaugo grūdų kainos. 2018-2019 m. Lietuvos ūkininkai viešai skundėsi dėl menko derliaus, kurį lėmė besitęsiančios sausros Lietuvoje, kol galiausiai sulaukė kompensacinių išmokų. Nesprendžiama klimato krizė jau dabar gąsdina ūkininkus, tai galiausia atsiliepia ekonomikai, o labiausiai pažeidžiami yra eiliniai žmonės, priversti pirkti vis brangstančius maisto produktus.

Jeigu klimato krizė nebus sprendžiama, šis procesas tik intensyvės – dėl sausrų ir nesibaigiančių liūčių vis labiau nukentės kasmetinis derlius, brangs produktų kainos, o galiausiai atsiras maisto trūkumas, kuris prisidės prie masinės migracijos ir chaoso pasaulyje.