Klimato ir ekologinė krizė yra nusikaltimas žmonijai, įvykdytas turtingiausiųjų ir galingiausiųjų planetos gyventojų. Iškastinio kuro pramonė yra ne tik atsakinga už didžiausio anglies dvideginio (CO2) kiekio išmetimą, bet ir, siekdama išsaugoti savo finansinį stabilumą, sąmoningai stabdo klimato ir ekologinės krizės malšinimą. 

Pasaulio valdančiosios institucijos neapgina savo piliečių interesų ir neužtikrina šviesios ir saugios ateities. Pramonės interesai, ypač iškastinio kuro pramonės, yra vis dar prioritetizuojami.  

Klimato ir ekologinė krizė yra nusikaltimas žmonijai, įvykdytas turtingiausiųjų ir galingiausiųjų planetos gyventojų. Iškastinio kuro pramonė yra ne tik atsakinga už didžiausio anglies dvideginio (CO2) kiekio išmetimą, bet ir, siekdama išsaugoti savo finansinį stabilumą, sąmoningai stabdo klimato ir ekologinės krizės malšinimą. 

Pasaulio valdančiosios institucijos neapgina savo piliečių interesų ir neužtikrina šviesios ir saugios ateities. Pramonės interesai, ypač iškastinio kuro pramonės, yra vis dar prioritetizuojami.  

Nuo 1988 m. už 71% CO2 išskyrimo pasaulyje yra atsakingos tik 100 kompanijų. Didžiają šio sąrašo dalį sudaro iškastinio kuro milžinai, tokie kaip ExxonMobil, Shell, BP ar Chevron. “Carbon Majors Report” moksliniame pranešime skelbiama, kad daugiau nei pusė globalių emisijų (nuo 1988 m.) išskyrė TIK 25 privačios ir valstybinės įmonės.

Negana to, šios kompanijos ir valstybės, besiverčiančios gausia naftos ar anglies kasyba, investuoja milijonus į lobistinę veiklą, kurios tikslas tikslas užtikrinti šio pramonės sektoriaus tęstinumą klimato ir ekologinės krizės akivaizdoje. Pavyzdžiui, nutekėję duomenys atskleidžia  Australijos, Irano ir Japonijos spaudimą Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai (IPCC) pakeisti jų 2021 m. rugpjūčio mėnesį pateiktas rekomendacijas sustoti deginti iškastinį kurą. 

Manipuliuojama ir paprastų piliečių protu bei jausmais. Pasinaudoję tabako industrijos naudota rinkodaros taktika, iškastinio kuro ir kitos kompanijos dešimtis metų tikslingai sėja abejones apie klimato kaitą. Šios kompanijos į savo rinkodarines ir viešųjų ryšių kampanijas investuoja milijonus tam, kad skleistų melagingą informaciją ir pasaulio dėmesį nukreiptų nuo sparčiai augančių problemų. 

Esame manipuliuojami plačiai naudojamos “greenwashing” (žaliojo smegenų plovimo) praktikos, kuri siekia nukreipti vartotojų dėmesį nuo tikrųjų problemos priežasčių ar net sukelti kaltę ar ekologinį nerimą. Pavyzdžiui, plačiai žinoma CO2 skaičiavimo sistema (Carbon footprint calculator) yra BP (British Petroleum) sukurtas įrankis, kurio tikslas sukelti kaltę jį naudojančiam. Įrankis padeda apskaičiuoti kiek tonų CO2 emisijų per metus išskiriama dėl žmogaus asmeninių įpročių ir veiklų (pvz.: mityba, transportas, laisvalaikio praleidimo būdai ir pan.). Tokiu būdu, piliečio dėmesys yra nukreipiamas į jo pačio gyvenimą, atsakomybę ir pareigą gyventi tvariau, kai tuo tarpu tikrasis problemos sukėlėjas gali toliau tęsti savo įprastą komercinę veiklą. Teršėjas šios psichologinės manipuliacijos dėka pasišalina iš žmogaus minčių ir tokiu būdu nėra tapatinamas su problemos priežastimi. 

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres teigia: “… tai kodas RAUDONA visai žmonijai. Pavojaus sirenos kurtina, įrodymų paneigti negalime: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų kirtimo dusina mūsų planetą ir stato milijardus žmonių į pavojų.’’

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento metiniais energetikos rodikliais (žiūrėta 2021-10-21), Lietuvoje daugiausia energijos ir kuro yra sunaudojama transporte bei namų ūkiuose.

Atidžiau patyrinėjus transporte naudojamo kuro ir energijos rūšis, matome, jog Lietuvoje didžiausią problemą kelia dyzelino, gamtinių dujų ir benzino naudojimas transporte. Dyzelinio naudojimo rodikliai augo iki 2019 m., 2020 m. matomas nedidelis mažėjimas, tačiau toks pokytis yra visiškai nepakankamas. Juolab, kad gamtinių dujų, naudojamų transporte rodikliai 2020 m. kilo, o benzino išlieka stabilūs 2019-2020 m.

Namų ūkių energijos ir kuro suvartojimo rodikliai dar labiau nerodo progreso – suskystintų naftos dujų bei kūrenimui skirto gazolio (naftos produkto) naudojimas beveik tolygiai auga nuo 2015 m. O gamtinių dujų naudojimo mažėjimas pastebimas tik 2019 m., kuris taip pat nėra net minimaliai pakankamas, norint pasiekti radikalių pokyčių kovoje prieš iškastinio kuro naudojimą. 

Duomenys sufleruoja, kad Lietuvoje aiškių sprendimų mažinant iškastinio kuro naudojimą nebuvo priimta iki šiol. Negalima ignoruoti šio fakto, Lietuvos valdžios institucijos privalo imtis radikalių sprendimų dabar, siekiant išvengti tragiškų klimato krizės padarinių.

Svarbu paminėti, kad patys darbuotojai, dirbantys iškastinio kuro pramonėje nori persikvalifikuoti ir dirbti atsinaujinančios energetikos industrijoje. Todėl abejonių nebelieka – vyriausybės privalo investuoti į saugių, gerai apmokamų ir aplinkai neutralių darbų kūrimą. Tai yra visiškai įmanoma jei valdančiosios institucijos nustos remti naftos ir dujų industriją ir šias lėšas nukreips į atsinaujinančios energetikos industrijos plėtrą. Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, tokiu būdu, iki 2030 m. įmanoma sukurti 24 milijonus naujų darbo vietų.