Už politikos ribų

Kas yra piliečių asamblėja?

Piliečių asamblėjos tikslas yra suteikti daugiau politinės galios patiems piliečiams. Valstybės gyventojai, kurie reprezentuoja kitus toje pačioje valstybėje gyvenančias bendruomenes, susirenka sušauktoje asamblėjoje. Pavyzdžiui, vienoje asamblėjoje susitinka trijų vaikų mama iš šiaurinės Lietuvos dalies, antrakursis universitetos studentas ir pensijino amžiaus kaime gyvenanti moteris.

Asamblėjos susitikimų metu, dalyviams pristatoma vėliausia, kruopščiai patikrinta informacija, paliečianti visus asamblėjoje nagrinėjamos temos aspektus. Tuomet dalyviai turi galimybę diskutuoti ir suformuluoti rekomendacijas, pateikiamas valdančiosios institucijoms. Galimi keli tolimesni veiksmai, pavyzdžiui: seimas teisiškai privalo įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, seimas remiasi rekomendacijomis vykdant įstatymų pakeitimus, visuomenė balsuoja ar įgyvendinti piliečių asamblėjos priimtas rekomendacijas.

Kodėl piliečių asamblėjos reikalingos?

Funkcionuojanti demokratija turi įgalinti balsuotojus nuspręsti valstybės gyvenimo procesus. Remiantis demokratijos teorija, jei piliečiai yra nepatenkinti dabartine šalies padėtimi, jie turėtų galėti ją pakeisti balsuodami. Tačiau, akivaizdu, kad praktikoje šis procesas veikia kiek kitaip. Valdančiosios institucijos dažniausiai siekia spręsti trumpalaikes problemas ir tokiu būdu užsitarnauti piliečių simpatijas. Valdančiosios institucijos vengia spręsti kompleksiškas, kontraversiškas ir ilgalaikį poveikį keliančias problemas, tokias kaip klimato krizė. 

Piliečių asamblėja padėtų išspręsti šia problemą. Jei piliečių keliamas spaudimas nustelbtų daromą įtaką tų, kurie finansuoja ar kitaip remia klimato krizę, imtis deramų veiksmų taptų daug paprasčiau. Masinė diskusija šia sudėtinga tema pagaliau vyktų pačiu teisingiausiu ir geriausiai subalansuotu būdu. 

Sužinok daugiau apie piliečių asamblėją ir kaip ji veikia čia.

Ar piliečių asamblėjos iš tiesų vyksta?

Tikrai taip. Štai keli pavyzdžiai:

Lenkija: Gdankso piliečių asamblėjos (2016-dabar). Gdansko meras privalo sušaukti 56 piliečių asamblėja, kai miesto gyventojai surenka 5000 parašų, teigiančių jiems rūpimos problemos svarbą. Tokia tvarka įsigalėjo, kai miesto savivaldybė nesugebėjo efektyviai išspręsti 2016 m. miestą ištikusios potvynių problemos.  

Kanada: Piliečių asamblėja dėl rinkimų reformos (2004). 161 piliečių nusprendė, kad Britų Kolumbijoje reikia įdiegti naują balsavimo sistemą. Asamblėją sekė referendiumas, kuris dėl nepakankamai dalyvavusiųjų skaičiaus, tikslo nepasiekė. 

Airija: Piliečių asamblėja dėl abortų, senėjančios populiacijos klausimų ir kt. (2016-2018). Asamblėjos metu parengtos 13 rekomendacijų kaip Airija gali tapti lyderiaujančia šalimi kovojant su klimato kaita. Taip pat asamblėjos dėka surengtas referendumas dėl abortų teisių.

Prancūzija: Piliečių klimato konvencija (2019-2020). 150 piliečių dalyvavo septynis savaitgalius trukusioje diskusijoje, kurios tikslas buvo nuspręsti kaip Prancūzija iki 2030 m. 40% galėtų sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Konvencija – tai ,,Geltonųjų liemenių’’ judėjimo rezultatas. Deja, koncencijos metu parengti 149 siūlymai kol kas nėra priimti.