Kaip trys didžiausi Lietuvos miestai pasitiko Raudonąją bangą?
Rugsėjo 18-19 d. per didžiausius Lietuvos miestus nuvilnijo judėjimo „Sukilimas prieš išnykimą“ Raudonoji banga. Raudonoji banga – tai mūsų visų kraujo banga, tylos ir susiklausymo eisena apie tragišką ateitį, kuri taip grėsmingai artėja. Tai tarsi ateities balsas, kviečiantis žiūrovus atsimerkti ir išvysti kas mūsų laukia, jeigu ir toliau gyvensime patogumo ir ignoravimo kiautuose.
Raudonoji banga nuvilnijo, bet kaip ją pasitiko didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai? Miestiečių reakcijas į klimato krizę bandysime apžvelgti šiame straipsnyje.
Tekstą parengė Laura Daukšaitė.
Pirmoji stotelė – Kaunas. Raudonoji banga kyla
Kaunas Raudonąją bangą pasitiko su susidomėjimu. Garsiakalbis nenuilstamai skelbė apie žmonių patiriamą klimato nerimą, klimato kaitos padarinius bei vartotojiškus elgesius, kurie yra mikro lygmens, kiekvieno žmogaus neigiami indėliai į jau vykstančią klimato krizę. Tačiau Raudonosios bangos sutiktų Kauno miesto gyventojų tokia informacija neatbaidė. Dauguma kauniečių pasitiko eiseną su šypsena, pradžioje atkreipdami dėmesį į aktyvistų išvaizdą, bet vėliau šypsena po truputį blėso, įsiklausius į transliuojamą žinutę – mes esame klimato krizės akivaizdoje, laiko jau nebėra. Įsiklausymą keitė sąstingis ir įsitraukimas į visą pasirodymo esmę. Raudonoji banga pagavo Kauną ir Kaunas plaukė kartu su Raudonąja banga. Kai kurie žmonės lydėjo eiseną per Laisvės alėją, dalyvaudami ir būdami dalimi veiksmo, kai kuriuos banga pagaudavo netikėtai ir minutei tarsi užhipnotizuodavo – žmonės, kurie skubėjo, tarsi pamiršdavo, kur skubėjo ir įsisiurbdavo į Raudonąją bangą.
Nuotr. Bernadetos Laurinaitytės
Žinoma, pasitaikė ir kontrastingų ir ignoruojančių reakcijų – kuomet šeimos su prabangių parduotuvių krepšiais prabėgomis praleisdavo Raudonąją bangą ar palydėdavo šauksmais „išprotėjo!“, „kas čia per nabašnykai eina“, „kokie baisūs“, „sapnuosis“ ir pan. Tačiau kiekviena dėmesį atkreipianti akcija su savimi nešasi neigiamas reakcijas, ignoravimą ir nenorą klausytis, o judėjimo tikslas nėra pakeisti visą visuomenę – tikslas yra pasiekti tuos, kurie dar negirdėjo, bet kurie yra atviri išgirsti.
Klimato kaitos judėjimai dažniausiai yra matomi kaip jaunimo iniciatyvos, tarsi vyresniems visuomenės nariams tai nebūtų aktuali problema, kurią reikėtų akcentuoti šiandien. Tačiau Raudonoji banga susilaukė ne mažai pensinio amžiaus žmonių dėmesio. Vyresnio amžiaus žmonės buvo drąsūs – žengė arčiau eisenos dalyvių, klausinėjo apie pasirodymo esmę, džiaugėsi, kad pagaliau ir klimato problemos yra keliamos Lietuvoje. Kaunas parodė, kad klimato krizė nėra tam tikro amžiaus žmonių problema, tai yra visos visuomenės, viso pasaulio problema, o seneliai, kuriems rūpi aplinka, kurioje jų anūkams teks gyventi, neneigia klimato kaitos ir skatina su tuo susijusių problemų viešinimą.
Nuotr. Bernadetos Laurinaitytės
Raudonoji banga užtvindė Vilnių
Vilnius Raudonąją bangą pasitiko su lietumi ir lietaus šydas sukūrė atstumą tarp pasirodymo ir žiūrovų. Niūrus oras dalį žmonių nuteikė skeptiškai – suraukti antakiai, klausiantys žvilgsniai, pavargę veidai stebėjo plaukiančią Raudonąją bangą Vilniaus senamiesčiu. Tačiau, nepaisant niūros aplinkos, kuri, beje, netgi papildė Raudonosios bangos žinutę, atsirado įsiklausančių žmonių, kurie sekė eiseną nuo senamiesčio iki Katedros aikštės. Katedros aikštėje žmonės pasitiko Raudonąją bangą su šypsenomis, bet ir čia, kaip ir Kaune, įsiklausius į siunčiamą žinutę, šypsenas keitė susirūpinimas. Kai kurių žmonių laikysenose – sustingusiuose kūnuose, atsiremiančiuose į šalimais stovintį artimą žmogų, galima buvo jausti saugumo poreikį, nerimo dėl ateities, dėl savęs, dėl artimųjų…nepaisant lietaus kuriamo atstumo Raudonoji banga ir Vilniuje rado savo klausytoją. Teko pastebėti ir keletą įsiminusių reakcijų. Moteris su vaiku buvo labai susidomėjusi Raudonosios bangos pasirodymu, o vaikas išsigandusiomis akimis tampė moterį už palto ir taip prašė eiti toliau, o moteris tik tarė rus. „a mnie nravitsa“ (liet. o man patinka) ir nepaisydama vaiko išgąsčio toliau stebėjo veiksmą.
Nuotr. Tomo Aleknos
Nuotr. Tomo Aleknos
Nuotr. Tomo Aleknos
Nuotr. Tomo Aleknos
Kontrastinga situacija pasiteikė Raudonajai bangai kertant Gedimino pr. vykusią Tautų mugę. Natūralių kailių pardavėjos klausė „ką čia simbolizuoja?“. Atsakius, kad tai yra judėjimas “Sukilimas prieš išnykimą”, kovojantis prieš klimato kaitą, jos pridėjo – „mes taip pat natūralios“. Judėjimas “Sukilimas prieš išnykimą” yra prieš bet kokios gyvybės naikinimą, prieš vartotojiškus motyvus, todėl gyvūnų žudymas dėl prabangių kailinių ar kepurių negali būti tapatinamas su šiuo judėjimu. Tačiau vienas Tautų mugės dalyvis ganėtinai tiksliai įvardino tai, ką jis įžvelgė šioje eisenoje: „raudona spalva – tai meilė ir kraujas […] eisiu kartu su jumis toks visas liūdnas“.
Kaip jūros miestas išsigando Raudonosios bangos
Raudonosios bangos kelias traukinyje į Klaipėdą nebuvo lengvas – teko išgirsti ne vieną klaidingą interpretaciją – „ar kalbate musulmoniškai?“, „LGBT – ne!“, pasitaikė ir seksualinių poteksčių. Raudonoji banga atvėrė visas socialines problemas, kurios yra skaudžios ir užaštrintos Lietuvos visuomenėje ir be kurių sprendimo klimato krizė yra dar sunkiau išgyvenama toms socialinėms grupėms, kurios yra labiausiai pažeidžiamos – moterims, etninėms bei kultūrinėms mažumoms, seksualinėms mažumoms. Tik įtrauki visuomenė yra pakankamai stipri išgyventi socialines ir ekologines krizes, be šios dedamosios laukia žiauri stipriausiųjų atranka.
Nuotr. Tomo Aleknos
Nuotr. Tomo Aleknos
Tokiomis nuotaikomis Raudonoji banga pasiekė saulėtąjį jūros miestą, kuris pasitiko ramią ir taiką eiseną su išgąsčiu ir baime. Pirminis Raudonosios bangos vaizdas apakino klaipėdiečių sąmonę bei slopino klausą – Raudonosios bangos žinutė apie gresiantį išnykimą pasiklydo tarp gynybinių interpretacijų. Tačiau Klaipėdoje, taip pat kaip ir Kaune, vyresnio amžiaus žmonės buvo mažiau baikštūs – Raudonoji banga sulaukė palaikymo būtent iš pensinio amžiaus atstovų. Tai dar kartą sulaužė stereotipą, kad vyresniesiems nėra aktuali klimato kaita, anaiptol, galbūt šie žmonės yra būtent tie, kurie dabar daugiausia laiko praleidžia stebėdami gamtą ir joje būdami, kadangi savo pozicijos įtvirtinimas visuomenėje jau yra pasiektas. Ir galbūt būtent vyresnio amžiaus žmonės yra tie, kurie labiausiai įsiklauso į supančią aplinką ir mato akivaizdžius pokyčius. Todėl, užuot izoliuojant senolius nuo visuomeninių problemų sprendimo, vertėtų suklusti, kadangi jie yra akyliausi dabartinių pokyčių stebėtojai.
Raudonosios bangos kelionė per Lietuvos didžiausius miestus buvo įvairiaspalvė – pripildyta emocijų paletės, pradedant nuo išgąsčio, baimės, nuostabos, pasimetimo, juoko ir pašaipos, kylančios iš nežinojimo, baigiant simpatija, įsiklausymu ir įsitraukimu. Šie pasirodymai buvo aiškus testas Lietuvos visuomenei, kuris dar kartą patvirtino opiausias visuomenės problemas, bet kartu ir suteikė pozityvumo – mes nesame visiškai ignoruojanti tauta klimato krizei, mums rūpi namai, kuriuose gyvename, jeigu leidžiame sau išgirsti tiesą. Tiesą, kad laiko veikti liko nebedaug.