sakyti tiesą

Mes reikalaujame, kad valdančiosios institucijos ir žiniasklaida Lietuvoje garsiai ir aiškiai skelbtų klimato ir ekologinės krizės kritinę situaciją ir  dirbtų išvien su verslu, švietimo ir kitomis institucijomis ties teisingos informacijos komunikacija.

 

Klimato ir ekologinė krizės jau čia. Turime nedelsiant veikti, kad išvengtume neaprėpiamos žmonijos kančios ir nepataisomos žalos mūsų gamtai.

Valdančiosios institucijos visame pasaulyje nesiima reikalingų veiksmų ir nerodo tvirtos pozicijos kalbant apie rimtą grėsmę mums ir mūsų aplinkai. 

Be politinės lyderystės, piliečiai, įmonės ir institucijos nėra pakankamai motyvuoti ir parengti imtis reikiamų veiksmų, kurie užkirstų kelią kasdieniniam grėsmės augimui. Ši situacija mus, šios planetos gyventojus, priverčia jaustis ne tik neapsaugotais, bet ir bejėgiais. 

Todėl pirmasis iš mūsų reikalavimų yra ,,Sakykite tiesą’’. 

Dar ne per vėlu

Dar galime sukurti geresnę ateitį. Bet tik tuo atveju jei nedelsdami ir aktyviai demonstruosime, jog nesutinkame su šiandienine padėtimi. Ši situacija iššauks nepataisomą žalą mums ir ateities kartoms. 

Žinojimas, kad dėl aiškiai matomų padarinių klimato kaita šiandien yra plačiai nagrinėjama tema, nuteikia pozityviai. Dauguma žmonių, neseniai 26 šalyse vykdytoje apklausoje nurodo, kad klimato kaita yra didelė grėsmė jų šaliai. Šiandieninės technologijos įgalina ženkliai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį suteikdamos galimybę ir toliau gyventi patogiai. 

 

Ką teigia mokslas?

Mokslininkų bendruomenė teigia, kad besikeičiantis klimatas ir ekologiniai reiškiniai yra šiandien vykstantys procesai, kuriuos aiškiai pastebime visame pasaulyje. 

2018 metals ,,Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC)’’ mokslininkų bendruomenė paskelbė, kad globalinis atšilimas privalo būti gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C.

Mokslininkai tikina, kad šios sąlygos nepaisymas prives prie katastrofiškų padarinių pasaulio ekonomikai bei turės be galo skaudžių padarinių bendruomenėms ir ekosistemoms visame pasaulyje. 

Jie taip pat teigia, kad stiprėjantys ekstremalaus oro reiškiniai, tokie kaip kylantys jūros lygiai, tirpstantys ledynai, yra 1°C visuotinio atšilimo sukelti padariniai, kurie tiesiogiai susiję su po industrinės revoliucijos pradėta žmogaus veikla.   

2020 metų balandžio mėn. paskelbta, kad atsižvelgiant į dabartinę oro temperatūrą pasaulyje, 1.5°C atšilimas bus pasiektas 2030 – 2052 m. Tai lemtų dar greičiau tirpstančius ledynus, kurie į atmosferą išleistų trilijonus tonų nuodingų dujų. Šių dujų išskleidimas sukeltų dar spartesnį klimato šiltėjimą ir neišvengiamus katastrofiškus padarinius. Šiandien pasaulyje išleidžiamų dujų kiekis lemia, kad 3-4°C atšilimas bus pasiektas už 80 metų. 

Ir tai ne viskas. Klimato atšilimas kartu su buveinių niokojimu, per dideliu vartojimu ir tarša iššaukia spartų biologinės įvairovės nykimą. 

Dauguma atliktų studijų teigia, kad žengiame į Šeštąjį pasaulio masinį išnykimą. Mūsų planeta išgyveno jau penkis panašius reiškinius per pastaruosius 540 milijonus metų, kurie privertė tris ketvirtadalius rūšių žemėje išnykti akimirksniu. 

Šį kartą išnykimo greitis 100 – 1000 kartų didesnis nei kada nors anksčiau!

Ką tai reiškia mums?

Šiandien jaučiami klimato kaitos padariniai daugeliui gali neatrodyti bauginantys. Toks požiūris sukelia palankias galimybes situacijos ignoravimui ar neigimui. Tačiau, tai yra labai laikina. Mokslininkai numato, kad gyvenimas šylančioje planetoje pasikeis neatpažįstamai. 2°C šiltesniame pasaulyje (pagrįsta 70 studijų, paskelbtų ,,Carbon Brief’’ publikacijoje, analize):

  • Jūros lygis gali pakilti iki ~0.56 m. 
  • 30 milijonų žmonių, gyvenančių Bangladešo ir JAV pakrantėse kentės nuo nuolatinių potvynių iki 2055 m. 
  • 37% pasaulio žmonijos kas penkis metus kentės nuo sunkių karščio bangų.  
  • 388 milijonai žmonių kentės nuo vandens trūkumo ir 195 milijonai žmonių patirs pavojingų sausrų sukeltus padarinius. 
  • Globalusis BVP nukris 13% iki 2100m. Paryžiaus susitarimo sąlygų nesilaikymas gali lemti $150 – $790 trilijonų vertės nuostolius (7.5 daugiau nei dabartinis globalus BVP).

Be to, Jungtinės Tautos ir Pasaulio Bankas numato, kad iki 2050 m., ženkliai išaugus stichinių nelaimių skaičiui, klimato pabėgėlių skaičius pasieks 140-200 milijonų žmonių, kas natūraliai sukels labai daug tarpšalinių konfliktų ir karinių situacijų. 

 Pasaulio valstybės naudoja planetos natūralius resursus greičiau nei ji geba atsinaujinti. Jei tai tęstis, ne tik neteksime savo gamtos, tačiau ir nesugebėsime išlaikyti globalios ekonomikos stabilumo bei mūsų gyvenimo kokybės. 

Dėl reiškinių, kaip pavyzdžiui, vabzdžių išnykimas, kurie apdulkina pasėlius, ar žuvies išnykimas, kuri maitina milijardus žmonių kasdien, mūsų gyvenimas taptų labiau pažeidžiamas ir nepastovus. 

Klimato neigimas, ignoravimas ir melas

Nepaisydamos aiškių ir nenuginčijamų klimato ir ekologinių krizių įrodymų, valdančiosios institucijos nesiima reikiamų veiksmų. Mes, ir būsimos kartos, nesame apsaugoti nuo bauginančios ateities.

Net ir pasirašius Paryžiaus susitarimą, kuris įpareigoja visuotinį atšilimą išlaikyti gerokai mažesnį nei 2°C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu, valstybės nesilaiko susitarimo sąlygų ir priešingai, priima sprendimus, kurie paneigia situacijos rimtumą. 

Valstybės nenustoja remti verslų, kurių pelnas neatsiejamas nuo gamtos išteklių eikvojimo ir aplinkos niokojimo. 

Kiekvienos pasaulio šalies progresą kovojant su klimato kaita galite sekti apsilankydami limateactiontracker.org. ,,Climate Action Tracker’’ yra nepriklausoma mokslo organizacija, kuri matuoja kiekvienos pasaulio valstybės veiksmus, kurie vertinami pagal Paryžiaus susitarime numatytas sąlygas – išlaikyti klimatą ne šiltesnį nei 1.5°C. 

,,Climate Action Tracker’’ įvardina Lietuvos veiksmus kovojant su klimato krize (kaip ir visų EU valstybių) nepakankamas (angl. ‘Insufficient’). Tai reiškia, kad valstybės planai neatitinka Paryžiaus susitarime numatyto tikslo (išlaikyti klimatą ne šiltesnį nei 1.5°C) ir skatina klimato atšilimą iki 3°C. 

Ir dar šis tas…

Pasak Jungtinių Tautų, pasaulio valstybės neįvykdė nei vienos sąlygos, kurios padėtų sumažinti daroma žalą laukinei gamtai. Šios sąlygos buvo nurodytos 2010 m. ir ignoruojamos iki šiol. 

Tuo pačiu metu, įspėjimai apie daroma žalą biologinei įvairovei tampa vis dažnesni. ,,World Wildlife Fund’’ organizacija neseniai atskleidė, kad 21000 gyvūnų populiacijos nuo 1970-ųjų sumažėjo beveik 70%.  Kaip ir ,,IPBES Global Assessment’’ organizacija teigia, kad apie vienas milijonas gyvūnų ir augalų rūšių yra priskiriamos prie sparčiai nykstančių dėl žmonių vykdomų veiklų.