Metas pabusti – klimato krizei numalšinti turime mažiau nei 5 metus

Klimato aktyvistų judėjimas “Išnykimo sukilimas” (ang. Extinction Rebellion) teigia, jog laiko numalšinti klimati krizę kiekvieną dieną lieka vis mažiau. Politikai ir juos cituojanti mass-media dažnai pateikia, kad grynąjį nulį turime pasiekti iki 2050 m. Tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui didėjant kiekvienais metais, mes nebegalime vadovautis 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytomis gairėmis. 

Pagrindinis tikslas – daryti viską, kad globalinė atšilimo temperatūra neviršytų 2°C, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C. Tam, kad tai pasiektume, jau 2016 metais turėjome pradėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų dujų kiekį 5% kasmet ir grynąjį nulį pasiekti 2045 m. Jei tai būtume pradėję daryti pernai, tai būtume turėję pradėti  mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų dujų kiekį apie 8% kasmet ir grynąjį nulį pasiekti 2040 m. Kuo vėliau pradėsime, tuo sparčiau turėsime suveržti savo diržus – kasmet išskirti ženkliai mažesnį kiekį CO2 ir anksčiau pasiekti grynąjį nulį. Tačiau net ir tuomet, jei sugebėsime įgyvendinti šį planą, turėsime tik 50% šansą išlaikyti klimatą šaltesnį nei 2°C. 

Remiantis vėliausiais mokslo duomenimis, išlaikyti 50% šansą išvengti gąsdinančio ateities scenarijaus tampa vis sunkiau. BioScience leidinyje 2021.07.28 paskelbtos studijos duomenimis, šiemet išskirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra rekordinis. Išvada ta, kad valdančiosios institucijos nesugeba tinkamai malšinti klimato krizės ir apsaugoti savo piliečių nuo didžiulės grėsmės.

Lietuvos keliami planai mus sparčiai veda į 2°C atšilimo ateities scenarijų. Jau ryškiai matome klimato kaitos padarinius, kurių neįmanoma paneigti – potvyniai, viską niokojantys gaisrai, uraganai, sausros. Matome nuo vandens ir maisto stygiaus didėjančius pabėgėlių srautus.Net Amazonė, anksčiau sugerdavusi didžiąją dalį planetos CO2, dėl masyvių kirtimų ir gaisrų bei miškus pakeičiančios pramoninės žemdirbystės, šiemet pati ėmė išskirti daugiau šiltnamio dujų, negu sugeria.

Mums ir ateities kartoms reikia daugiau nei 50% šanso išlikti. Pagal Mercarot Instituto Berlyne duomenimis atsižvelgdami į vis didėjantį CO2 kiekį atmosferoje mums liko tik 6 metai CO2 rezervo. Taip pat turime atsižvelgti į šių biologinių procesų sudėtingumą – net ir menkiausias klimato atšilimas gali iššaukti dar didesnius neigiamus pokyčius – grįžtamąjį ryšį ir lūžio taškus (angl. feedback loops, tipping points). Šie procesai drastiškai pakeistų pasaulio klimatą ir jų niekaip negalėtume sustabdyti. Todėl, privalome viso to išvengti, mažindami CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kuo įmanoma greičiau.

Kaip mes tai galime sustabdyti?

Išnykimo Sukilimas su dešimtimis tūkstančių klimato kaitos aktyvistų tiki, kad tai yra įmanoma. Tačiau svarbu suvokti, kad asmeninių pokyčių, kaip mityba ar transportas, neužtenka. Reikalingi drastiški sisteminiai pokyčiai, kuriuos įgyvendinti turi valdančiosios institucijos, pramonės, ūkio, energetikos ir kiti sektoriai. Turime visiškai nustoti naudoti iškastinį kurą, sparčiai investuoti į atsinaujinančią energetiką, apsaugoti esamus miškus bei atstatyti vietovių biologinę įvairovę.

Tam, kad tai pasiekti, privalome pasitelkti bendruomeniškumą ir organizuotai reikalauti, kad mūsų ateitis būtų apsaugota. Skelbiame maištą už išlikimą pasitelkdami laiko išbandytą būdą – nesmurtinį pilietinį nepaklusnumą. Šis metodas yra tyčinis įstatymų nesilaikymas, pagrįstas nesmurtinėmis ir neagresyviomis taktikomis. Pilietinis nepaklusnumas sėkmingai atkreipia žiniasklaidos, valdančiųjų institucijų ir piliečių dėmesį, padeda skleisti teisingą informaciją apie judėjimą sukėlusias priežastis. Studijos teigia, kad pilietinio nepaklusnumo akcijos kitose pasaulio šalyse, įtraukusios 3,5% populiacijos, buvo sėkmingos siekiant užsibrėžtų sisteminių pokyčių. 

Pilietinis nepaklusnumas yra ne vienintelis būdas. Taip pat turime sekti šiuos žingsnius:

• Domėtis mūsų valdančiųjų institucijų veikla dėl klimato kaitos malšinimo ir reikalauti, kad bendruomenės būtų įtrauktos į sprendimo priėmimo procesus.

   

• Balsuoti! Klimato kaitos malšinimas turi tapti numeris vienas kriterijumi renkantis už ką balsuoti kituose seimo, prezidento rinkimuose. Taip pat svarbu prisiminti, kad rinkos ekonomikoje galima “balsuoti pinigais” – mažinti vartojimą, rinktis prekes iš klimatui draugiškų gamintojų, rinktis tas finansines institucijas (bankus, fondus), kurios neskatina iškastinio kuro plėtros, ir net priešingai – investuoja į klimatui draugiškus projektus.

   

• Jungtis į bendruomenes, kurios kovoja už klimato ir ekologinių krizių malšinimą. Tai gali būti kova dėl medžių jūsų rajone ar aktyvistinis judėjimas, kaip Extinction Rebellion ar Fridays for Future.

   

• Neprarasti vilties. Turime tikėti, kad šviesus ateities scenarijus mus vis dar įmanomas. Užsispyręs pozityvumas yra pati efektyviausia varomoji jėga.

Dar turime vilties, bet laiko – labai nedaug

Pasaulis bunda, įmonės ir pasaulio šalys įsipareigoja savo sistemose eiti ties grynuoju nuliu, klimato ir teisingumo judėjimai žaibo greičiu plinta visame pasaulyje, jau už kelių mėnesių organizuojama didžiausia pasaulinė klimato konferencija COP26. Taip pat dauguma žmonių, neseniai 26 šalyse vykdytoje apklausoje nurodo, kad klimato kaita yra didelė grėsmė jų šaliai bei šiandieninės technologijos įgalina ženkliai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį suteikdamos galimybę ir toliau gyventi patogiai. Šie pokyčiai ir procesai iš pirmo žvilgsnio atrodo pozityviai, tačiau tikroji tiesa labai dažnai slepiama pasitelkiant jau žinomą greenwashing taktiką (liet. “žaliasis smegenų plovimas”).

 Dar galime sukurti geresnę ateitį. Bet tik tuo atveju, jei nedelsdami ir aktyviai demonstruosime, jog nesutinkame su šiandienine padėtimi. 5 metai šiame žaibiškai besikeičiančiame pasaulyje yra ilgas laiko tarpas, kurį galime išnaudoti kovojant su didžiausia iki šiol mus užklupusia krize. Tačiau ilgiau delsti negalime. Lietuva, nors ir maža valstybė, visoms pasaulio šalims gali ir turi rodyti pavyzdį. Pozityvūs veiksmai ir idėjos veikia kaip sniego ridenimo efektas – žaibo greičiu plinta aplink, o betarpiškai kasdienybėje matant skaudžius krizės padarinius, tai sklinda dar sparčiau.

Metas pabusti ir veikti dabar!

Kaip prisijungti prie Išnykimo Sukilimo, skaityti čia.

Su meile ir įniršiu,
XR Lietuva

* Dėl straipsnio naudojimo ar perpublikavimo privalote kreiptis į XR Lietuva.
Visos autorines teisės priklauso XR Lietuva xrlietuva@protonmail.com